Turite klausimų? Skambinkite: +370 631 08000. Rašykite: info@siosnordic.lt

Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x
AQUA FILTER osmoso sistemoms taikoma net 10 metų garantija!
Soda Stream gazuokliai - rinkitės dizainą!
Vsių tipų - filtrų įrenginiai! Minkštinimo, nugeležinimo ir visos kitos valymo sistemos.
Įvairiausi filtrai ir jų dalys. Neradote - susisiekite!
Minkštinimo filtrai CLACK CORP visam namui
Nugeležinimo filtrai su oru

Ar galima vartoti šulinio vandenį? / 2011-10-30

Galima, bet tik po ištyrimo dėl cheminių medžiagų ir pavirinus. Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų maisto gamybai ir buities reikmėms naudoja šachtinių šulinių vandenį. Žmonės nežino, ar tas vanduo yra saugus ir sveikas. Per 40 proc. tirtų šachtinių šulinių vandens yra užteršta nitratais, iki 50 proc. – nustatyta mikrobinė tarša. Šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos, jo įrengimo, sodininkystės intensyvumo ir šulinio priežiūros. Trąšų perteklius patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais (nitratais, nitritais, amoniaku) ir bakterijomis.  Nitratų toksinis poveikis žmogui atsiranda dėl jų virtimo žmogaus organizme į nitritus. Nitritai paverčia kraujo hemoglobiną į methemoglobiną, kuris gali sukelti mirtį dėl vidinio deguonies bado. Reiktų žinoti pirmuosius klinikinius methemoglobinemijos (methemoglobino kraujyje) požymius: mėlynavimas, dėmėta oda, dusulys, traukuliai. Patys jautriausi yra kūdikiai iki 3 mėn. amžiaus. Nitratai labai pavojingi ir nėščiosioms.

Motinos, maitinančios kūdikius dirbtiniu maistu turi žinoti, ar vartojamas vanduo yra saugus. Šachtinių šulinių vandens vartotojams būtina žinoti Sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“, kuris įpareigoja asmens sveikatos priežiūros įstaigas rinkti ir teikti apskričių visuomenės sveikatos centrams informaciją apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn., kurie maistui naudoja kastinių šulinių vandenį. Turėdami šią informaciją, visuomenės sveikatos centrai turi nemokamai atlikti šulinio vandens mikrobiologinį ir cheminį tyrimą: nustatyti azoto grupės junginių – nitritų, nitratų, amoniako kiekį bei informuoti tirto šulinio vandens vartotojus apie šulinio vandens kokybę, galimą pavojų sveikatai, vandens ruošimo būdus.  Reikia prisiminti, kad nitratai, nitritai didina vėžio riziką.

 

Vartojant užterštą vandenį, galima susirgti įvairiomis ligomis, kurių sunkumas priklauso nuo žmogaus amžiaus, bendros sveikatos būklės, higieninių gyvenimo sąlygų. Tačiau labiausiai ligos sunkumą lemia su vandeniu į organizmą patenkančių mikroorganizmų ar cheminių priemaišų tipas ir kiekis.

Daugelis mikroorganizmų, kurių šaltinis gali būti ligoniai, bacilų nešiotojai arba gyvūnai, gali sukelti ligas, kuriomis užsikrečiama, vartojant mikrobiologiškai užkrėstą vandenį. Į žmogaus organizmą su vandeniu patekę mikrobai ne visada sukelia ligą. Tačiau patogeniniai mikrobai gali būti tokių rimtų susirgimų, kaip cholera, vidurių šiltinė ir kt.,  priežastimi. Būtent dėl to labai svarbu, kad į geriamojo vandens šaltinius nepatektų teršalai, kuriuose gali būti patogeninių mikroorganizmų.

Parengta pagal užsienio ir Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijas

Informacija atnaujinta: 2009-04-29 13:28:40

Šaltinis: http://www.sam.lt/go.php/lit/Ka_reikia_zinoti_apie_geriamaji_vandeni/434/1

Svetainę sukūrė: Designus

Klauskite

Klauskite

Form by ChronoForms - ChronoEngine.com