Kasmet Europoje užregistruojama virš 5000 legioneliozės atvejų. Lietuvoje 2005 metais užregistruotas vienas šios ligos atvejis Ukmergėje, 2006 metais – 5 atvejai (Vilniuje -3 atvejai, po vieną atvejį Šiauliuose ir Švenčionyse), 2007 m. – 2 atvejai (Kaune ir Alytuje). Šiais metais vienam kauniečiui – tolimųjų reisų vairuotojui, legioneliozė buvo diagnozuota Italijoje.

Legioneliozė – ūminė užkrečiamoji kvėpavimo sistemos liga, kurią sukelia Legionella genties bakterijos – L. pneumophila. Liga pasireiškia 2-10 dieną po užsikrėtimo. Dažniausiai prasideda karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai. Vėliau pasireiškia sausas kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, ligonis gali viduriuoti, vemti, kliedėti. Gydoma antibiotikais. Mirštamumas nuo šios ligos svyruoja nuo 5 iki 30 proc.

Didesnę riziką užsikrėsti turi tie, kurių nusilpusi imuninė sistema. Tai asmenys po operacijų, sergantys lėtinėmis ligomis, vyresni nei 50 metų, sportininkai dėl organizmo perkrovų, rūkaliai, keliautojai. Be to dirbantys statybos, santechnikos, žemės ūkio darbus. Suserga ~ 5 proc. užsikrėtusių legionelėmis.

Legioneliozės profilaktikai labai svarbu nesudaryti palankių sąlygų legionelių dauginimuisi.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija:

• karšto vandens temperatūra turi būti 51 – 60° C;
• šalto vandens temperatūra turi būti žemesnė nei 25° C;
• neleisti vandeniui užsistovėti sistemose;
• ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose;
• valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus;
• po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas;
• reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus, kad nesusikauptų nuosėdos;
• ilgiau nenaudojus karšto ar šalto vandens, vandentiekio sistemą apie 30 min. praplauti karštu vandeniu.

Sunegalavus po kelionės, kreiptis į savo šeimos gydytoją !

Higienistai vėl ieškos Šiauliuose NATO karius išgąsdinusios bakterijos

BNS
2004 rugpjūčio mėn. 9 d. 22:08

Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai šią savaitę vėl ketina ieškoti vietos viešbučio vandentiekyje bacilos, kuri išvijo iš miesto NATO karius.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro direktorius Krizentas Kameneckas BNS sakė, kad vandens mėginius planuojama paimti trečiadienį arba ketvirtadienį. Tai priklausys nuo viešbučio, kuriame anksčiau ir buvo apsistoję kariškiai.

"Kai bus įrengti vandens kaitintuvai ir viskas sutvarkyta, tada ir darysime tyrimus, nes kitaip, nėra prasmės. Jei viešbutis nebus pabaigęs tvarkytis, tai neimsime mėginių", - teigė K.Kameneckas.

Anot jo, viešbutis higienistų kol kas dar nekvietė atvykti paimti naujų vandens mėginių.

NATO misiją Lietuvoje atliekantys 42 Danijos karinių pajėgų kariai iš didžiausio Šiaulių viešbučio "Šiauliai" į Panevėžį išsikraustė liepos pabaigoje, kai vandentiekio sistemoje buvo aptiktos bacilos, galinčios sukelti į plaučių uždegimą panašią ligą - legioneliozę.

Šį pirmadienį NATO kariškiai vėl grįžo į Šiaulius, tačiau jie apsistojo nedideliuose viešbučiuose ir kol kas atsisako grįžti į viešbutį "Šiauliai", kol čia nebus sunaikintos bacilos-legionelės.

Legionella pneumophila nustoja daugintis esant 51 laipsniui šilumos pagal Celcijų. Bakterija žūva vandens temperatūrai pasiekus 60 laipsnių.

Ir pirmajame, ir ketvirtajame viešbučio aukštuose paimto vandens temperatūra siekė 53 laipsnius. Šiuose mėginiuose buvo rasta 10 kartų daugiau bakterijų nei iš aštuntojo aukšto paimtame vandenyje, kuris buvo tik trimis laipsniais karštesnis.

Nenorėdama prarasti pelningų klientų, "Šiaulių" viešbučio administracija įsigijo modernių vandens šildytuvų, galinčių pašildyti vandenį iki 68 laipsnių.

Vilniečiams gali būti tiekiamas legionelėmis užkrėstas vanduo

Vietoje karšto vandens priversti tenkintis vos šiltu, vilniečiai ne tik veltui moka pinigus, bet ir rizikuoja susirgti mirtina liga - legionelioze. „Didžiausią nerimą kelia tai, kad į bet kurį Vilniaus namą gali būti tiekiamas legionelėmis užkrėstas vanduo. Nustatyta jog temperatūra nepalaikoma, todėl užkratas gali daugintis ir daugiabučiuose".

Centras tęsia tyrimą, kaip legionelės išplito sostinės Žirmūnų rajone įsikūrusiame sporto klube „Zebra sport". „Rytoj savivaldybėje bus posėdis, nes kol kas taip ir neaišku, kas dėl šitos situacijos kaltas. Patvirtinta, kad ligos sukėlėjų buvo ne tik įvade, bet ir dušuose, baseine. Dabar jis nukenksmintas, tačiau karšto vandens sistema dar užkrėsta legionelėmis", - komentavo visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja.

A.Razmienės nuomone, minėtas sporto klubas tapo atpirkimo ožiu, nes dėl netinkamos temperatūros vandens mirtinos ligos užkratas gali plisti visur.

„UAB „Vilniaus vandenys" gyventojams tiekia geros kokybės, bakterijomis neužkrėstą vandenį. Tačiau pastatuose jis šildomas UAB „Vilniaus energijos" tiekiamu termofikaciniu vandeniu. Jo temperatūra turi būti pakankamai aukšta, kad šaltas vanduo pašiltų iki nustatytos temperatūros, tačiau taip yra ne visur", - aiškino visuomenės sveikatos specialistė.

Legionelės neplinta, jei iš čiaupo bėga ne žemesnės kaip 51 laipsnio temperatūros karštas vanduo ir ne šiltesnis kaip 20 laipsnių šaltas vanduo.

„Vandens temperatūros suderintos su Vilniaus savivaldybe, tačiau iš tiesų ne viename pastate ir mūsų kontroliuojamuose objektuose nustatome reikalavimų pažeidimus. Tai patvirtina ir šilumos mazguose sumontuoti specialūs tiekiamo vandens temperatūros matuokliai", - konstatavo gydytoja.

Skaičiuoja nuostolius

Viešosios įstaigos „TEO sportas" direktorius Alvydas Tamašauskas pripažino, kad informacija apie sporto klube „Zebra sport" rastą legioneliozės užkratą sudavė rimtą smūgį klubo vardui. Tačiau ar teisybės bus ieškoma teisme, dar nenutarta.

„Kai bus aišku, dėl kieno kaltės toks vanduo, tada žiūrėsim. Kol kas nepaskaičiuoti ir nuostoliai", sakė A.Tamašauskas. Anot viešosios įstaigos vadovo, netinkamos temperatūros vandenį gauna ne tik minėtas klubas, „ši problema – globali ir į ją turėtų būti rimtai pasižiūrėta".

„Higienos normose nurodyta, kokios temperatūros vanduo turi būti tiekiamas, tačiau visur taupoma, todėl šiandien turime tokią situaciją", - sakė „TEO sportas" vadovas.

Šiuo metu klubas veikia, tačiau negali klientams teikti visų paslaugų. „Komplekse užsuktas karštas vanduo. Lakiame tolimesnių sveikatos centro nurodymų", - sakė A.Tamašauskas, pabrėždamas, jog po įvykio klube pastatyta papildoma valymo įranga, kuri, nepriklausomai nuo tiekiamo vandens kokybės, leis tiekti saugų vandenį.

Kodėl karštas vanduo - nekarštas?

Paprašytas paaiškinti, kodėl „Vilniaus energijos" tiekiamu termofikaciniu vandeniu šildomas vanduo kai kuriuose gyvenamuosiuose namuose ir kituose pastatuose nesiekia 51 laipsnio, bendrovės komercijos direktorius Rimantas Germanas tai padaryti pavedė savo darbuotojams.

Jų parengtame atsakyme teigiama, kad karšto vandens temperatūra gali priklausyti nuo karšto vandens tiekimo cirkuliacijos name, karšto vandens vamzdynų izoliacijos, kvalifikuoto ir nuolatinio sistemos priežiūros bendrovės darbo, aptarnaujant šias sistemas.

„Visi Vilniaus miesto namų šildymo punktų ir karšto vandens bei šildymo sistemų prižiūrėtojai įspėti, kad palaikytų tinkamą karšto vandens temperatūrą. UAB ,,Vilniaus energija'' darbuotojai reikalauja, kad paduodama temperatūra atitiktų grafike nustatytus parametrus", - teigiama atsakyme.

Pripažįstama, kad karšto vandens temperatūra gali būti žeminama „pažeidžiant minėtų Taisyklių reikalavimus", tačiau, kas už tai atsakingas sužinoti nepavyko, nes R.Germanavičius pats neturėjo laiko atsakinėti į klausimus.

Iki pastato sienos tiekiamo vandens temperatūras UAB ,,Vilniaus energija'' suderinusi su Vilniaus savivaldybe. Paduodamo termofikacinio vandens temperatūra turi siekti 66-70 laipsnių.

Pagal Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisykles, karšto vandens temperatūra naudojimo vietose turi būti ne žemesnė kaip 50 ir ne aukštesnė kaip 60 laipsnių, išskyrus legioneliozės prevencijos atvejus.

Nustatyti 3 ligos atvejai

Šiemet medikai Vilniaus apskrityje nustatė 3 legioneliozės atvejus.

Užsienio kelionėje legionelioze susirgęs vilnietis, kuriam infekcija Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo patvirtinta praėjusią savaitę, jau išrašytas namo. Iš šlapimo tyrimo nustatyta infekcija buvo laiku ir tinkamai gydyta, tad komplikacijų išvengta.

„Jeigu nebus imtasi priemonių ir nesilaikoma nustatytų vandens temperatūrų, susirgimų gali būti ir daugiau, nes legioneliozė, priešingai, nei manoma, - ne tik viešbučių bėda", - pabrėžė specialistė.

Legionelioze dažniausiai užsikrečiama dušuose, įvairiose voniose, baseinuose, oro kondicionavimo sistemose, fontanuose įkvėpus oro su legionelėmis užkrėstu aerozoliu.

Susirgimas pasireiškia karščiavimu, plaučių uždegimu, rečiau - kvėpavimo takų, skrandžio, žarnyno, inkstų bei centrinės nervų sistemoms pakenkiamu.

Ligos simptomai gana apgaulingi, primenantys gripą, jos inkubacinis periodas trunka iki 10 dienų.

Pavojinga viena legioneliozės forma

Infekcija pavojingesnė vyresnio amžiaus asmenims, dažniau serga keliautojai, vyrai, taip pat žmonės, dirbantys statybose, pramonės įmonėse, žemės, santechnikos darbus.

Legioneliozė gali pasireikšti dviem būdais - legionierių liga ir Pontiako karštlige. Pontiako karštligė, kurios simptomai panašūs į gripą (2-6 dienas trunkantis karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas, sausas kosulys) praeina savaime.

Tačiau legionelinė pneumonija gali stipriai progresuoti. Po 2-10 dienų trukusio inkubacinio periodo pacientas pradeda stipriai karščiuoti, skundžiasi nuovargiu, galvos ir raumenų skausmais, sausu kosuliu ir skausmu krūtinėje.

Infekcija diagnozuojama šlapime radus antigeno. Pasak medikų, tai reikšmingiausias tyrimas, nes leidžia anksti nustatyti susirgimą ir pradėti gydymą.

Vėliau ligoniams atliekami ir bakteriologiniai skreplių, kraujo ir plaučių audinio tyrimai.

Skirtingai nei kiti plaučių uždegimo atvejai, legionelinė pneumonija gydoma ilgiau, keletą savaičių reikia vartoti antibiotokus.

Vandeniui negalima leisti užsistovėti

Tyrimai legionelėms nustatyti atliekami Vilniuje, Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro mikrobiologijos laboratorijoje.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonė - teisinga vandens sistemų eksploatacija.

Vandeniui negalima leisti užsistovėti, reikia valyti dušų galvutes, aušinimo bokštus ir oro kondicionavimo sistemų vamzdžius, valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus.

Po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną rekomenduojama dezinfekuoti karšto vandens sistemas.

Bakterija išskirta 1976 metais

Bakterija, kuri vėliau pavadinta legionella pnuemophila (plaučių legionelė) išskirta 1976 metais Amerikoje, per pirmąjį nustatytą ligos protrūkį, kurio metu neaiškios kilmės plaučių uždegimu susirgo Filadelfijos viešbutyje gyvenę 221 Amerikos legionieriai, 34 iš jų mirė.

Tiriant vėlesnius protrūkius ligos sukėlėjų rasta ligoninės palatos duše, aušinimo bokštų, bei geriamo vandens sistemose.

Pastaraisiais metais Europoje kasmet užregistruojama apie 2000 šios ligos atvejų. Daugiausiai susirgimų fiksuojama Ispanijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Italijoje, Švedijoje.

2001-2002 metais Ispanijoje, Norvegijoje ir Anglijoje registruotų legioneliozės protrūkių priežastis - senos visuomeninių pastatų oro kondicionavimo ir aušinimo sistemos.

Per didelį protrūkį, kuris 2003–2004 fiksuotas Šiaurės Prancūzijoje, susirgo 1044 žmonės, iš jų 18 mirė. Infekcija išplito per metalo gamyklos vandens aušinimo sistemą, iš kurios vanduo išbėgdavo į teritorijoje esančius fontanus.

Civilizacijos liga vadinamos legioneliozės protrūkiai dažniausi kelionių laikotarpiu - liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.